strainumas

×strainùmas sm. (2) KŽ → strainus (strainas): 1. Q281, N Jūs ožkas praeinat (pralenkiate) savo strainumù, gašumu, orumu PP64. 2. Na ir strainumas jo rūbų – nat dvazga Auk. ^ Jaunas gražumu, senas strainumù Štk. ║ išdidumas, puikumas: Iš strainumo okuliorius nešiojo Krtn. 3. O kas mano do gražumas, o kas mano do strainùmas, kad aš gavau lenkų poną už molinį puodą JD529. 4. N → strainus 5.